Kaip iš Amazon pirkau kūną

Rodos dar vakar šlovinau Zenit kaip sovietmečio šviesulį, paprasto žmogaus gerą aparatą, bet, boi, dabar springsu savo žodžiais. Todėl dabar surašysiu čia visą savo knowledge, kad vėliau galėčiau pataisyti, jei kažkur klydau, o pamiršus nereiktų kartoti tų pačių klaidų, kurias dariau dabar.

Turiu tokį visai fun Zenito setup'ą: Helios 44-2 (internetai rašo, kad tai yra 58mm objektyvas ir aš tikiu, jis tikrai atrodo kaip 58 mm), tada senelyzas Mir-1 (37 mm) ir TAIR-3 (300 mm). Helios yra labiau portretinis objektyvas, mano nuomone. Židinio nuotolis kiek didokas fotografuoti ką nors "lauke". Nors galima, tik reikia įprasti ir prisiminti, kad nuo objekto reikia paeiti toliau. Bet man norėjosi ko nors platesniu kampu, todėl pagal gerus review'us youtube susiradau Mir-1 per skelbiu.lt ir jį nusipirkau. Nežinau, ar dėl to, kad šitam objektyvui reikėjo žiedo (Zenit mount'as yra 42, o Mir-1 - 39, kadangi mount'as yra mažesnis į didesnį, tai mano current žinios teigia, kad tai neturėtų turėti įtakos), ar šiaip kad pats specimen'as yra biškį nekokybiškas, infinity focus man neveikia. Problema neturėtų būti tokia aštri a) nenaudojant infinity focus, t.y. fotografuojant objektus, esančius arčiau nei 15-20 metrų, arba b) naudojant siauresnę diafragmą (f5.6 jau atrodo ok). Anyway, šitas objektyvas daro labai gražius saulės burbulus:

Palyginimui, Helios nedaro saulės burbulų:

Su Zenit nefotografavau kokius dešimt, jei ne penkiolika metų. Daug dalykų pamiršta ir, kaip dabar matau, daug dalykų galimai net nežinota to begin with.

Visų pirma, Zenit, kaip tikriausiai ir daugiau tokios kartos aparatų, yra visiškai absoliučiai rankinis. Tu įdedi juostą ir jis tau nieko nepasako. Fun fact: juostelės, pasirodo, turi tokį DX kodą, kuris pasako aparatui, koks juostos ISO. Tai va Zenitas jokių DX kodų neskaito ir nieko nesupranta. Taip, jis turi tą vadinamą light meter, kas yra geriau nei nieko, bet juo aklai kliautis nereikėtų ir tą sužinojau the hard way.

Pirmajam bandymui naudojau Fuji ISO400 juostą su ta mintimi, kad sausio mėnesį šviesos mažai, todėl geriau aukštesnis ISO. Zenite galima "kalibruoti" light meter'į pagal tai, kokią juostą naudoji. Tas "kalibravimas" nėra super tikslus. Kaip ir pats light meter'is. Tai čia pastaba sau ateičiai - nepasitikėti light meteriu.

Tikėjausi, kad pirmosios juostos rezultatai bus mediocre at best, bet gavau kaip skuduru per veidą:

Taip, šitas "green haze" yra underexposure. Kiek pamenu, šitoms nuotraukoms naudojau 1/500, kai kurioms kitoms iš to batch'o - 1/250. Vis tiek per mažai. Ta antra nuotrauka, žinoma, yra fun, ten matosi snaigės, iš bėdos ją galima kažkiek bandyti gelbėti su PS, tačiau dar vienas pastebėjimas: overexposure galima išgelbėti lengviau, nei underexposure. Nes kaip ir gali "užgesinti", ko per daug, bet to, ko nėra, iš niekur nepaimsi. Ir, šikna tu taukuota, visos pirmos juostos nuotraukos buvo underexposed, išskyrus kelias, darytas su TAIR. Mistika kažkokia, kodėl jos pavyko:

Šita šiaip cool:

Overall nusiminiau. Juk vadovavausi light meteriu (nors in the hindsight matau - 1/500 ir f4 žiemos metu sningant yra labai optimistiška)! Juk visada vadovaudavausi light meteriu!

Of course, todėl labai parūpo pasižiūrėti į gerokai senesnius "specimen'us", kaip gi man ten sekėsi vadovautis light meteriu:

Nesu tikra, ar čia good old green haze of underexposure, ar kažkas šiaip blogai.

Antram ratui įsimečiau BW Ilford XP2 super ISO400 ir nutariau nebesivadovauti light meter'iu išvis, o kažkaip spėti "iš širdies". Viskas parėjo OVEREXPOSED!

Tiesa, kaip ir minėjau, overexpoziciją pataisyti lengviau, nei atvirkščiai. Čia keli levelių adjustmentai su PS. Taip, dabar jau žinau, kad tą galima padaryti ir su Lightroom. Ten yra net "presetai" su grūdais. Bet dabar ne apie grūdus.

Tik PS problemos nesprendžia, nes PS negali koreduoti negatyvų, antra, kažkaip noriu visgi, kad tas baseline būtų printable be korekcijų. Negana to, nuotraukos vis tiek atrodo xujovai, Helios objektyvas išmetė kelis keistus efektus, kurie mane privertė suabejoti apskirtai jo gebėjimais:

Kodėl atrodo, kad out of focus dalis sukasi?????????

?????

Ar čia focusas yra off, nes drebėjo rankos, ar todėl, kad objektyvas visgi nieko vertas???

??????

Žodžiu, manyje pasisėjo abejonės Zenit'o gerumu sėkla. Todėl pradėjau dairytis ko nors, pagaminto laisvame pasaulyje. Canon AE-1 buvo pirmasis kandidatas, tačiau būkime teisingi - tai yra senas pirdyla, kaip ir Zenitas. Kažkaip nekilo ranka pirkti to paties š ir įsidėti jį į kitą kišenę. Be to, apskirtai manau, kad aparatas yra 20 proc., likę 80 - optika. Bet apie tai kada nors.

Kalbant apie Canon, aš prisiminiau (ne, iš tiesų niekada nebuvau pamiršusi), kad turiu gi DSLR Canonytį su visai pusėtinu kit'iniu objketyvu. Zoom'inis, lengvas, universalus. Ir čia man kilo fix idėja: nusipirkti Canono kūnelį, kuriam tiktų objektyvas nuo mano Eos600D ir bus man bingo. Dabar yra metas skaitytojui pradėti juoktis, nes čia buvo blet labai kretiniška mintis. To my defense: Eos 600D turi EF-S mount'ą ir aš faktiškai esu ant šito mounto dėjusi Sigma objektyvą, kurio mountas yra EF ir viskas buvo liuks. Nepasigilinau, kad šitas tik į vieną pusę veikia. Sužinojau jau tada, kai išpakavau EOS Elan II kūnelį ir mano kit'inis objektyvas jam netiko. Toks savotiškas intelekto testas buvo, kai bandžiau jį visgi uždėti. Nes nebuvo iškart aišku, kodėl netinka. Sakau, mažu gal visgi neatitaikau "sriegio". Aha.

Long story short, teko suploti neplanuotus beveik 400 Eur už Canon 50mm f1.4.

Kai atėjau pirkti optikos, darbuotojos reakcija pamačius mano Elan'ą buvo "o wow".

Tai va refurbishintas Elan II iš USA (mokėjau mokesčius, alio!) su brand new Canon 50mm:

Trumpai tariant, jis daro viską, ką daro EOS 600d, tik yra juostinis. Jis skaito DX, jis pasiūlo automatinius nustatymus, jis persuka kadrus, jis persuka juostą, turi autofocusą, turi blykstę, etc. Minusas, kad jam reikia baterijos, nu bet ką jau čia. EOS 600D objektyvas netiko, nes Elan'as yra full frame ir jam tinka tik full frame EF (ne EF-S jopšikmat!) jungties objektyvai. Nu žinosiu ateičiai, ką jau čia. Čia iš tiesų problema yra ta, kad iš to Amazono galėjau pirkti Elaną su kokiu tai ten pridedamu objektyvu (tipo, kit'iniu zoominiu), bet aš kaip ubagas pirkau tik kūnelį (body). Kūnelis su objektyvu ir mokesčiais man būtų kainavęs kokius 400-500 Eur, tai va ant 100-200 Eur nusibaudžiau save ir šeimos biudžetą.

Aišku, esminis klausimas, ar tas Elanas ko nors vertas?

Automatiniai fotografavimo nustatymai buvo gerokai per optimistiški esamam lietuviškos žiemos apšvietimui, tačiau ne tokie optimistiniai, kaip mano pirmieji bandymai su Zenit:

Kai bandžiau Elaną, jau buvau skaičiusi apie expozicijos didinimą "one step". Kaip supratau, tai reiškia, kad jei light meteris ar automatiniai nustatymai rodo pvz. išlaikymą 1/500, tai tu faktiškai fotografuoji su 1/250, t.y. vienu žingsniu (per pusę) atgal. Arba jei 1/60, tai bus 1/30. Tiesa, Elanas turi daugiau variantų: pvz. 1/90. Pirmą juostą su Elanu išpleškinau "dublikams": vieną nuotrauką dariau su automatiniais nustatymais, antrą: didinau išlaikymą, tiek kad juodas brūkšniukas būtų ne ties 0(nuliu), o ties +1. Manau, kad tam tikrom sąlygom galima kelti iki +2, bus biškį overexposed, bet su +1 rezultatai labai subtilūs.

Kol vaikščiojau po miestą, pamažu temo, todėl stebuklų čia tikrai nėra, bet rezultatai, mano nuomone, įspūdingi. Laukiu nesulaukiu progos išbandyti Elaną geresniam apšvietime. Beje, Elanui naudojau ISO 200 Fuji juostą. Mano nuomone, 200 yra labai optimistiška tokiam laikui, tačiau Elanas susitvarkė puikiai. Mano nuomone, čia įtakos turėjo tas objektyvo f1.4. Visgi tai yra skylės dydis, o skylės dydis yra svarbu.

Atkreipiu dėmesį, kad čia yra laboratorijos padaryti scan'ai, kuriuos aš SMARKIAI mažinau, kad šitas puslapis krautųsi greičiau. Tai nesimato grūdų, bet jie yra. Gal net kiek daugokai.