Apie spontanišką tiramisu

Kaip jau rašiau čia kažkada apie ledus, į juos dedu mascarpone sūrį. Tokį pieno riebalą žavingu itališku pavadinimu. Ir tą maskarponę aš perku prekybos centre, nes px. Ten būna dažniausiai dvi rūšys, viena kurių, pigesnė, itališkai skambančiu pavadinimu (Galbani) ir netgi logotipas baltai-raudonai-žalias (oi oi), bet pats marmalonė užmaišytas gi kaimyninėje Lenkijoje. Nors jie ten ant pakelio teigia, kad pagal pardavimus šitas produktas yra No.1 Italijoje. Jie ten ant pakelio dar daug dalykų rašo, bet po šiandienos aš kažkaip ne viskuo linkusi tikėti...

Ta prasme, ta pan Galbanio Mascarponės bonkelė yra kaip gyvenimo handbookas, ten tiek daug informacijos, kad pradės suktis galva. Nu ir man susisuko, ten toks random tiramisu reTSeptas, paskaičiau, dvidešimčia kalbų jis ten sutalpintas, bet atrodo paprasta. Klausiu Aurimo, ar daryti tiramisu, sako man "jo, daryk", nu tai hold my beer.

Basic receptas ant tos bonkos yra as follows:

6 kiaušiniai;

500 g Galbani maskarponės sūrio;

150 g cukraus;

300 g biskvitinių pirštelių;

750 ml stiprios kavos;

50 ml amareto likerio arba Marsala vyno;

kakavos.

Gaminimo eiga: išplakti trynius su cukrumi iki purumo; įdėti maskarponę ir likerį; plakti mišinį, kol gausime tirštą ir kreminę masę; išplakti baltymus iki putų; sumaišyti abu marmalus; pirštelius (biskvitinius, ne savo) pamirkyti kavoje; išsluoksniuoti tą gaidį, pabarstyti kakava, palaikyti dvi valandas šaldytuve.

How hard can it be?

Pradėkim nuo tų biskvitinių pirštelių, nes čia lengvoji dalis. Yra tokia visiems žinomas šventasis konditerijos ketvertukas: cukrus, miltai, svietas ir kiaušiniai. Kai šituos dėlioji įvairiomis proporcijomis, išeina skirtingi kepiniai. Biskvitinių pirštelių galima nusipirkti jau iškeptų, bet šioje virtuvėje mes viską darome from skratch.

Taigi piršteliams pasitinkau biskvito ratio: 1:1:1:2, kas yra 1 dalis miltų, 1 dalis sviesto, 1 dalis cukraus ir 2 kiaušiniai. Vienintelis deviation'as nuo šito ratio buvo toks, kad vietoje dviejų kiaušinių ėmiau keturių kiaušinių trynius (nes liko nuo ledų) ir vietoje cukraus ėmiau eritritolį ir tik pusę nurodyto kiekio.

Pirmiausia ištirpinau sviestą tokiam labai fancy ass DIY setupe: Eritritolio 100 g (tokius kiekius naudojau ir ganėtinai pataikiau su proporcijomis) atrodė taip, bet buvo siaubingai saldu, o eritritolis tik 0,7 cukraus saldumo, tai nežinau, kažkas su šituo ratio gal ir nėra tikslu.

Galiausiai sudėjau savo mylimuosius speltų pilnagrūdžius miltus, kurie visus kepinius padaro ryžus ir strazdanotus:

Nežinau, ar dėjau tiek, kiek reikėjo pagal ratio, nes nesvėriau. Bet kažkaip intuityviai maišiau, kol tešla atrodė "tinkamo" tirštumo.

Aš suprantu, kad kai kurios moterys yra tokios gerai primokytos gudrios šeimininkutės, kurios ten įpratusios suktis virtuvėje ir žino dalykus. Aš nežinau. Nežinau tų dalykų ir man kiekvienas pasisukimas virtuvėje baigiasi marmaliūzėmis ant sienų.

Baklažanai ne prie ko, iš jų gaminsiu Babą Ganoush.

Susiradau formeles, į kur galėčiau šitą tiramisu daryti, susipjausčiau gabalais tą biskvitą, nedariau jokių pirštelių, bet ne tame esmė, nes atėjo laikas daryti tą baltą masę, o būtent čia yra ta vieta, kur viskas pasileido velniop.

Receptą nuo bonkutės aš padalinau pusiau, bet proporcijų nekeičiau. Pakeičiau tik patį maskarponės surį ir vietoje to pigesnio lenkiško dėjau iš kažkur pasitįstą ISPANIŠKĄ! Lenkiško sudėtis yra past. grietinėlė, past. pienas ir citrinų rūgštis. Ispaniško: past. grietinėlė, citrinų rūgštis. Aš šitas minor neatitikimas galėjo lemti mano failure? BBZ.

Atskyriau trynius nuo baltymų, tris trynius sumaišiau su 250 g. maskarponės, sudėjau likusį eritritolį, šiek tiek druskos, įdėjau vanilės. Tada apsigrabaliojau, kad neturiu to alkoholinio elemento. Marmalą teko palikti šaldytuve ir kulniuoti į parduotuvę to trūkstamo ingrediento. Alkoholinio ingrediento taip ir nenusipirkau, nusipirkau sintetinio romo aromato.

Ant dėžutės parašyta, kad trynių ir maskarponės miksą reikia plakti mikseriu iki kreminės masės. Deja, mano masė kaip pradėjo savo būvį skystu pavidalu, taip tokia ir liko, kad ir kaip atkakliai ją plakiau. Ir kai jau mačiau, kad ji skysta, buvo aišku, kad nei kiaušinių baltymų putos, nei dar kas nors jos nesutirštins.

Recepte tuos biskvitinius pirštelius buvo siūloma mirkyti dar kavoje, bet aš to jau nebedariau, tikėdamasi, kad jie gal sugers kažkiek to skystumo nuo sūrio masės. Nes kitaip grėstų turėti tiesiog pavandenijusią košę.

Viskas baigėsi taip, kaip buvo galima tikėtis: masė buvo per skysta ir tarp biskvito ji neužsibuvo, o iškupėjo per kraštus. Kakavos irgi kažkaip ant viršaus padauginau. Ne, masė šaldytuve nesukietėjo. Dėl ko yra apmaudu, nes skonio prasme šitas reikalas išėjo visai neblogas. Biskvitas tikrai tiko, jei būtų dar pamirkytas kavoje, būtų super. Aišku, su tirštesniu sūriu.

Kas galėjo nulemti mano nesėkmę:

tas receptas yra bullshit'as, kaip milijonai visokių kitų receptų, kurie yra nelogiški skersai ir išilgai (prisiminkime mano bandymus daryti naminius ledus);

tai, kad trynių ir maskarponės masė, sumaišyta, bet neišplakta iki galo, kelias valandas buvo šaldytuve ir nieko ten neveikė. Gal.

blogas sūris. Tiesiog reikėjo naudoti tą, ant kuriuo pakuotės šitas receptas;

saldiklis. Visų pirma, aš jo naudojau perpus mažiau, nei buvo nurodyta recepte, taigi ratio buvo pažeistas. Antra, aš naudojau ne cukrų, o eritritolį, kuris, nors ir yra išoriškai visiškai toks pats, kaip cukrus, turi visai kitokias savybes ir kitaip elgiasi kaitinamas, tirpdomas ir t.t.

likerio nebuvimas. Manau, čia šitas ne prie ko.

Tai išvada tokia, kad svarbiausia yra visada nuplauti kiaušinius, kai juos vartojate termiškai neapdorotus.