Baba fuckin' Ganoush

Nu gerai, čia jau biškį darosi cooking channel šitas mano blogas, bet bear with me (meška su manim). Nespoilinkim pieno, bet dar laukia falafeliai iš lęšių ir vegan panna cotta. Ai, nu ir dar duonutės...

Viskas prasidėjo nuo to falafelio iš pakelio, kuris buvo skanus, bet food naciui reikėjo išgryninti rasę. Nu ir taip, one thing lead to another, nuo falafelio prie humuso, o humusas kažkaip neišvengiamai atvedė prie šito baba ganoush. Nes jie visi taip daugiau mažiau iš tos pačios geografinės plotmės. Su tuo baba ganoush reikalas toks, kad...

Ar aš galiu nepabandyti ko nors, kas vadinasi Baba Ganoush??? Čia kaip badass veikėjas iš Scorsese, Tarantino ar Guy Richie filmo! Aš, atrodo, net girdžiu, kaip Joe Pesci stovi priešais De Niro ir sako jam: "Man, it's Baba fuckin' Ganoush, man!" Čia kaip Keyser Soze, tik trisdešimt tris kartus kiečiau. Baba FUCKIN' Ganoush!

Lyg to būtų mažai, paskaičius reTSeptą, paaiškėja, kad šitas gaidys yra daromas iš baklažano. DUDES, iš fakin baklažano.

Without further ado...

Jums reikės:

• baklažano. Kiek? How much can you swallow? Ne, ta prasme, rimtai, kiek norite Babos, tiek ir balkažano reiktų imti...
• citrinos pagal skonį. Toks mano rought estimation, kad vienam baklažanui vienas gręžinėlis;
• tahini (sezamų pastos) pagal skonį. Aš dėjau ant vieno baklažano du nuvarvėjusius arbatinius;
• česnako pagal skonį. Vienam baklažanui man tris, berods, skiltukės;
• alyvuogių aliejaus reikia pagal receptą, bet aš jo niekur nedėjau;
• druskos (obvi);
• nebūtinai: graikiško jogurto (aš dėjau grietinę abu kartus);
• nebūtinai, bet aš dėjau: kumino, pipirų, šviežių krapų, petražolių, kalendros;

Ką daryti?

Čia gal reiktų paminėti, kad man su šita Baba yra niuansas. Dabar, kai rašau šitą įrašą, mano baba dar guli šaldytuve ir laukia rytojaus: antro bandymo. Esmė tokia, kad pirmą babą aš dariau pirmdienį, 2022-01-24, kai grįžau iš darbo, ir aš buvau tokia alkana, kad aš ją padariau, suvalgiau ir aš literaliai nepamenu, ar buvo skanu :D Aš taip žiauriai norėjau valgyti, kad galėjau tuo metu valgyti šūdus ir man būtų buvę skanu. Nesididžiuoju, tą babą aš ir valgiau su, kaip vėliau pamačiau, šūdu (apie tai kada nors irgi parašysiu kulinarinį blogą ir gal čia įdėsiu nuorodą. Opa, štai ji: Apie duoną ir pupas). Bet man buvo skanu. Tai rytoj aš darysiu babą vėl ir žiūrėsiu, ar skanu. Reik tikėtis, kad valgysiu ne su šūdu. Bet bendrą principą, kaip aš ją dariau anądien ir kaip darysiu rytoj, aš turiu, ir štai išguldysiu jį toliau:

1. Baklažanas. Recepte rašė, kad jį reikia kažkaip ten grilinti. Aš nežinau, ką tai reiškia. Čia gal reikia tą Komodo gaidį turėti? Ant kažkokių grotelių jį grilinti reikia. Nu... Anyway. Abu kartus babą dariau iš didelių baklažanų (pirmą kartą pirkau nukainuotus iš Rimi, antrą kartą nenukainuotą vieną). Abu kartus kepiau juos orkaitėje iš vakaro. Kepiau, kol atrodė iškepę, o tada įjungdavau grilį orkaitėje (tokia sasyska viršuje, kuri įjungus parausta... ) kokioms penkioms minutėms. Abu kartus rezultatas atrodė panašiai, pridedu nuotraukų:

   

   Skūrą nulupti reikia, jei dar tas neaišku... Ir taip pat nereiktų išsigąsti, jei iškepęs baklažanas, o ypač "ant kitos dienos" atrodo pažliugęs, kaip koks grybas. Viskas gerai.

2. Antroj nuotraukoj jau matosi ir česnakiukas. Kiek dėjau pirmą kartą, nepamenu, bet dėkite pagal skonį. Taip pat dėjau krapų, petražolių ir kalendros. Šviežių, tokių, kaip į falafelius, nors RECEPTE TO NĖRA. Bet, why not?

   Viską tryniau tuo pačiu savo kūdikių tyrelės trintuvu. Išėjo tokia žalia masė. Žalia ji nuo žolelių, jei jų nedėtumėte, spalva, spėju, būtų ne tokia romantiška.

   
3. Tahini time. Šitas daiktas, iš tiesų, yra epinis. Aš visgi jį išsimaišiau, ta košė paliko tokia skystoka. Dėjau turbūt kokius keturis arbatinius šaukštelius pirmą kartą ir du antrą kartą. Tai reziumė: vienam baklažanui - du šaukšteliai. Esmė ta, kad ji duoda tokį riešutinį skonį, tai reiktų tiesiog dėti ir ragauti, kada jau skonis tenkina...

4. Citrinukė. Kauliuką išimti prieš spaudžiant.

   
5. Dar dėjau grietinės, vienam balkažanui du šaukštelius. Bet nieko ypatingo ji nedavė nei skoniui, anei tekstūrai. Tai toks waste of space biškį išėjo.

6. As per usual, druska, pipirai, kuminas.

   Antrą kartą įdėjau aš dar ciberžolės, kario prieskonių mixo, Chipotle pipirų (aš esu nusipirkusi jų ir nežinau, ką su jais daryti), dar, man rodos, kažko dėjau... Gal to pačio kumino dar...

   

   Kaip visada, galutinis produktas, raw ir unedited nuotrauka. Nieko labai ypatingo. Bet po antro bandymo galiu patvirtinti, kad čia yra skanu.

   

   O čia, darlings, jau pasistengiau būti fancy ir paservinau šitą Babą su pomirodu ir duonytėmis, apie kurias irgi parašysiu blogą ir įdėsiu nuorodą čia (jei linko nėra, reiškia, dar neparašiau).

   

Aš sakyčiau taip, kad kuminas ir tas tahini duoda būtent tą labai specifinį skonį šitiems visiems patiekalams (turiu minty falafelius, humusą ir šitą babą). Ir tas skonis arba patinka, arba ne. Ir jei ne, tai suraukęs nosį sakysi, kad čia žydiškas šūdas. O jei patinka, tai varysi tą kuminą ir tahini visur ir lapsėsi pasičepsėdamas. Tai... manau, obvious, kad man patinka.