Apie ledus

Taip, šitas įrašas išėjo afigienai ilgas, bet jei ketinate namuose gaminti ledus, aš visgi siūlau paskaityti, nes užtruksite trumpiau, nei bandydami, susimaudami ir bandydami vėl.

Maisto gestapas grįžo, o kaip gi kitaip ir su kuo gi dar gali grįžti vasarą, kaip tik su ledais? Yes, bitches, šiandien ant lėkštelės ledai. Švarūs, teisingi ir namuose gaminti ledai.

Jei bandytumėte googlinti "naminiai ledai", netruktumėte pastebėti, kad serveriai tiesiog linksta nuo visokių šūdblogių su receptais, o tuose šūdblogiuose yra milijardai megabaitų bereikšmės informacijos. Galite sakyti, o ko gi aš čia triedalioju, kai pati rašau štai tokį patį "šūdblogį". Bet leiskite paaiškinti.

Naminiai ledai yra toks daiktas, kurio visi nori. Nori čia, dabar ir nori paprastai. Bet turiu jums blogų žinių: dželatas tai čia jums ne koks falafelis ir padaryti proper ledus namuose, neturint jokios ten ice-cream machine, yra iššūkis. Nesakau, kad neįmanoma, jei jums pavyko, pls tell me more: ieva(at)ievaruta.lt.

Vieno vieningo naminių ledų recepto nėra (koks netikėtumas). Gali rasti visokių fantazijų ir išmonės, pradedant tokiais prie realybės traukiančiais, baigiant "ledai tik iš dviejų ingredientų". Bet pradėkime nuo pradžių: apsibrėžkime sąvokas, kas yra ledai. Bet koks skystis, sušalęs į ledą, nėra ledai. Ledai gali būti iš pieno, bet gali ir nebūti, tačiau ledai privalo turėti atitinkamą lengvą, orišką tekstūrą (kažkoks tarpinis variantas tarp plaktos grietinėlės ir riebios grietinės), leduose NETURI JAUSTIS SUŠALUSIO VANDENS. Parašiau caps'ais, nes čia yra viso ko cullprit'as. Be to, mano ledams galioja taisyklė no sugar, no white flour. Bet čia, kaip pasirodys vėliau, yra lengviausia dalis. Vietoje cukraus naudojau steviją ir baigiam šitą klausimą.

Visas tas dviejų ingredientų nesąmones atmečiau iškart, juolab, kad tie du ingredientai dažnai yra tiesiog kondensuotas pienas ir nutela, o tai yra tas pats, kas sumaišyti tualeto valiklį su variklio alyva ir vadinti tai kokteiliu.

Vienas iš įtikinamesnių variantų, kaip man pasirodė, buvo viename recepte siūlymas šaldant ledus juos perplakti kas dvi valandas. I tried, bet paskui prisiminiau, kad turiu gyvenimą, ir išėjau daryti dalykų. Mano ledai buvo tiesiog sušalusio vandens gabalas. Šitas bandymas gal buvo naudingas tik tuo, kad supratau, jog ledus geriau šaldyti mažose formelėse, o ne dideliame bliūde. Nes jie vis tiek bus kieti ir su tokiu ten scoopu tu jų neišskūpinsi. Jie bus kieti, klausimas, kaip smarkiai kieti. Ir čia yra svarbu, va šitoje vietoje dabar turite managinti savo expectations'us. It's gonna be hard.

Jei paskaitytumėte ledų sudėtį ant pakelio, tai praeitų noras juos valgyti, bet realiai ką radau įtikinamo internete, tai leduose turi būti kiaušinio tryniai ir grietinėlė. Nu ir cukrus, bet čia savaime suprantama, pas mus stevija. Sakau, čia lengvoji dalis. Fabrikinių ledų sudėtyje yra ten visokių lecitinų, inulinų kartais ir t.t., tai šitie išbandyti, negaiškite laiko ir neleiskite pinigų: įtakos jie neturi. O jei įsijautęs ten pridedi per daug tų visų tinų-linų, eini šikt labai greitai ir labai daug.

Netrukau pajausti, kad riebalas galimai yra tai, kas apsaugo nuo to sušalusio (susikristalizavusio) vandens ir buvau šiek tiek teisi. BET jei netyčia dabar sukilo eureka momentas, tai NE, ledai nėra tiesiog plakta sušaldyta grietinėlė (I tried, so you don't have to). Plakta grietinėlė sušąla į LABAI KIETĄ riebalų gabalą ir nors vandens kristalų joje gal ir nelabai jaučiasi, bet tą šūdą reikia kąsti krūminiais dantimis. Nu tikras dželatas.

Bėda yra ta, kad šaldytuve yra apie plius penki, o kamerytėje - žvarbūs minus septyniolika. Nei vienas, nei kitas nėra tinkami ledams. Mano nuomone, reiktų kokio nulio ar lengvo minuso. Tai jei tokios aplinkos neturite savo buityje (aš neturiu, pas mane tik ekstremumai), tai jūsų ledai arba bus skystas marmalas iš to plius penki, arba ganėtinai kieti. Ir ne, nesitikėkite, kad "palaikysiu ledus kambario temperatūroje penkiolika minučių ir bus kaip pirktiniai". NE BLET. NEBUS. Šonai pasileis į skystą marmalą, o vidus bus kietas. I tried, so you don't have to.

TO THE POINT. Jums reikės:

4 kiaušinių trynių. Taip, žalių, t.y. geltonų, t.y. termiškai neapdorotų. Tik kiaušinius nusiplaukite. Jei to nedarote on regular basis.

1 didelio arba 2 nedidelių mangų. Kodėl mangai? Dar galėtų, mano numone, tikti papaja, bananas. Suprantate, reikia atitinkamos tekstūros, nes jei sudėsi braškes, tai bus ledo gabalas. Bandžiau daryti dar su kakava, o mango "tūrį" pakeičiau kokosiniu vegan jogurtu (natūralus jogurtas duoda rūgšties, kurios jokie dželato jokiais būdais negali turėti, turi tik visokios kaimietiškos "alternatyvos"). Bet su mangu rezultatas geriausias. Naudojama daržovė turi turėti tokio krakmoliškumo šiek tiek, manau.

200 ml riebios plakamosios grietinėlės. Riebios, tai turiu omeny real deal 30-40%.

Maskarponės sūrio, kokių dviejų valgomųjų šaukštų, bet negailėkite. Esmė ta, kad kitur receptuose rašo dėti sviestą. Tai čia alternatyva, mano nuomone, šiek tiek gardesnė.

Stevija vietoje cukraus ir šiek tiek druskos. Galima dar maltos vanilės (tokie rudi brangūs milteliai, o ne ten iš buteliuko chujnia ar išvis vanilinis cukrus, vanilinis cukrus vopšče yra kulinarijos guminė boba), bet vanilė man asmeniškai nedavė jokio skirtumo, nebent kakaviniuose leduose, nes kakava, ypač pigi, be vanilės tai yra... Gerai jau, gerai, apsieikime be vaizdingų palyginimų :D

Gaminame taip: du bliūdai, viename bliūde tryniai, mangas, maskarponė, stevija (įdėkit, kad būtų biškį per saldu, nes atsiskies grietinėle, o kai sušals, saldumas mažiau jausis), druska ir vanilė, jei jūs fancy. Sublendinant šituos visus daiktus, su kuo jau ten blendinat, aš naudoju ten tokį vaikiškos tyrelės trintuvą, galite ir visokius fancy kombainius pasijungti. Marmalas turi gautis kažkoks panašus į šitą. Čia fancy, su vanile, užtat tie rudi taškučiai. Ne mango skūrytės ten.

Šitą dedu į kamerą, kad pravėstų, o tuo metu kitame bliūde tiesiog suplaku grietinėlę su mikseriu. Čia man visada yra rimtas procesas, nes kartą esu taip iš grietinėlės išplakusi sviestą ir dabar man nejauku.

Išplakus grietinėlę, traukiu lauk aną marmalą, sumaišau abu, bet švelniai, ranka, kad grietinėlė išlaikytų savo "oriškumą", ir sudedu į mažas formeles. Dedu į kamerą. Tikiuosi geriausio.

Takeaway čia yra toks, kad ledai nepasidaro namuose taip paprastai, kaip mes norėtume, kad jie pasidarytų. O tai, kad internetas prišiktas įvairiausių receptų, nuo gana sudėtingų ir reikalaujančių daug laiko, iki "ledai tik iš dviejų ingredientų", tik parodo, kad žmonės ieško tų receptų, klikina ant tų visų blogų ir galimai bando tuos receptus, fail'ina ir galvoja galimai, kad jie darė kažką ne taip, dėl to nepavyko. Arba džiaugiasi tuo sušalusio ledo gabalu iš nutelos. Šitie ledai, kuriuos padariau aš, tikrai nėra tikri dželato ir net iš tolo jų neprimena. Ir tų sąlygų, kurias ten anksčiau išdėsčiau, neatitinka. Jų nepasemsi šaukšteliu, juose jaučiasi šiek tiek vandens kristalų, sušalę jie tampa ganėtinai kieti. Bet iš mano bandymų tai yra geriausias rezultatas, kokį pavyko pasiekti namudinėmis priemonėmis.