Holy Falafel

Žiauriai kažkaip nemėgstu rašyti apie maistą, kai rašau, man tai atrodo toks waste of time. Nors kai gaminu, tai būnu dažnai hyped, oj, kaip čia zjbys bus ir kaip aš čia viską visiems (aha, LOL) papasakosiu. Nu bet dabar rašau.

Žodžiu, falafelis. Falafeliai yra toks Artimųjų Rytų virtuvės patiekalas, kaip rašo Wikiperdija, padarytas iš avinžirnių ar kokių tai pupų ar "both". Suprask, tai nėra Mišelino restorano produktas, tai, matyt, ką jau baba kaime turėjo, tą ir sudėjo.

Yra toks bendras supratimas ir visuotinis sutikimas, kad falafelis yra "sveikas patiekalas". Taip, jei lyginsi su cepais ir vis tiek, DEPENDS. Edit: gal čia tik po mano kelmu toks "sutikimas" egzistuoja, suabejojau dabar. Nu bet, let's roll with that.

Daugelio pažintis, vienok, su šitais falafeliais prasideda kur nors "salotų su falafeliais" pavidalu. Ir tie falafeliai dažniau nei rečiau būna toks sausas beskonis deepfry'intas rudas šūdas, kurį nežinai, ar mandagiai visgi suvalgyti, ar mes nx į šiukšlių kibirą. Prie tų "salotų" dažnai dar būna pridėtas kokis nors majonezinis ar grietininininininis padažas, kad falafelkės nestrigtų taip žiaunų. Mano pažintis buvo panaši. Kai nustojau valgyti šlamštą, išmečiau šitą produktą iš žodyno, kaip perteklinį.

Bet ateinu čia per vienas atostogas į Panoramos Liviną. O ten prie pat įėjimo stovi mixai falafeliams. Ir dar blet su nuolaida, jopšikmat. O aš gi mama-reklama, visada pasimaunu, tai paėmiau pokelį, bet nepradėjau iškart kimšt gerklėn, o apverčiau, pradėjau skaityti. Sudėtyje ten buvo tokių kvestionuotinų ingredientų, bet nebuvo šugerio, todėl įsidėjau du. Išsikepėm namie su Aurimu, buvo skanu, ta prasme, viskas gerai su tais mixais.

BET aš esu supistas maisto nacis, food gestapo. Ir aš pradėjau kelti klausimus: mixiniai falafeliai, but really tho? How pure are you? (OMG kaip blogai šitas klausimas skamba, OMG)

Googlinu "falafel". Jei pažiūrėsite images, tai kai kurie falafeliai viduje yra gelsvi (tokie buvo iš mixo), o kiti žali. Why's that? Tame pačiame google nereikia toli eiti. Pirmasis rezultatas (jei googlinate in ingliš, o kita kalba galima googlinti nebent "tiekėjo pašalinimo pagrindai") nuveda į kažkokį blogą, nu, obvi, biškį šūstresnį, nei kad šitas mano. Įdėta mergaitės nuotrauka, mergaitė graži ir falafeliai jos ŽALI, blet. Sutapimas? Nemanau.

Nu tai ir yours trully, maisto sturmbannfuhreris, ėmėsi sukurti arijų falafelį. Tyrą, it kūdikio ašara. Tokį... Rudą išorėje, žalią viduje. Ir žalią ne tik spalva, bet žalią širdyje. Tipo... Properly greenwashed. Tokį, kur su Tesla važinėja, vaikšto su daugkartiniu drobiniu maišeliu ir naudoja zero waste dantų šepetelį. Tokį jawohl, nors prie žaizdos dėk (don't).

Taigi po septynių (Edit po editinimo - jau aštuonios LOL) pastraipų, pagaliau! Jums reikės:

• 250 g. avinžirnių;
• 1 svogūno;
• apie 1/3 - 1/2 česnako galvos;
• žalių krapų, kalendros ir petražolių, visų po maždaug 10-15 g;
• kumino;
• sezamo sėklų;
• druskos ir kitokių prieskonių;
• sodos ir kepimo miltelių (nebūtinai).
• EDIT 2022-02-06: vietoje avinžirnių galima naudoti lęšius, tada reikia pridėti vieną valgomąjį šaukštą miltų. Daugiau apie tai čia.

Ką daryti?

1. Iš vakaro užsimerkti puode avinžirnius. Gražios mergaitės bloge rašo, kad įdėti į avinžirnius šiek tiek sodos, atseit bus minkštesni. Gal. Nežinau. Čia sunku palyginti, nes maisto gamyba nėra exact science. Aš tik vieną galiu pasakyti, kad reiktų nepagailėti vandens, nes jie būna ištroškę ir ryte jau džiovina šiknas.
2. Ryte pasiimi blūdą, nu obvi. Starting pointas atrodo maždaug taip: Česnakų kiekis ir svogūno dydis - pagal tai, kaip smarkiai nori dvokti. Mano nuomone, čia nuotraukoje yra toks balansas deramas.
3. Dabar yra svarbu: krapai, petražolės ir kalendros. Šitie trys bičai, man atrodo, duoda tą žalią spalvą. Foto yra tai, ką deliverina Rimi blogo rašymo metu. Sudėjau po pusę šitų pakelių turinio. Taip, su visais kotais.
4. Tada tryniau visą šitą gaidį.
5. Sutrynus dėjau prieskonius. Ir čia jau ką fantazija užneš. Ko, mano nuomone, būtinai reikia, tai KUMINO, DRUSKOS ir SEZAMO sėklų. Aš dar dėjau imbiero, ciberžolės, pipirų, aitriosios paprikos, chipotle pipiro (ne į temą šitas čia visai), malto muskato, džiovintų česnakų laiškų, nes why not? Česnako gali būti tik per mažai, amIrite? Šiaip jau aš tai paragauju visada, kai dedu prieskonius, kad ir ką darau. Nes, kaip sakiau, maisto gamyba yra ne tikslusis mokslas ir skonis irgi ne. Tai tiesiog kai jau atrodo skani ta masė, tai, matyt, good.
6. Dar tam bloge rašė, kad dėti kepimo miltelių. Tai gal ir taip, gal ir ne. Aš dariau kelis kartus tuos falafelius (nes jie yra ŽIAURIAI skanūs, jei dar kyla dėl to klausimų), vieną kartą dėjau, kitą kartą pamiršau, nežinau, ar labai skyrėsi. Kita vertus, nežinau, kiek jų dėti. Viskas iš akies.
7. Ar jau galima valgyti? Teoriškai taip, nes čia kol kas viskas strictly vegan ir toje masėje nėra nieko, nuo ko būtų bloga. Bet šiaip tą visą marmalą reikia dar dėti į šaldytuvą porai valandų. Taip rašo. Bet gal ir tiesa, nes pastovėjęs jis toks kvapnesnis pasidaro, vandeningenis (kas yra gerai).
8. Po tų poros valandų tiesiog padaryti blynelius ir ant keptuvės. Bloge rašo, kad galima deepfryinti ar kepti orkaitėje, bet aš kepiau ant ghee sviesto keptuvėje. Nu, kad kuo paprasčiau. Pure and simple.

Valgyti juos galima su kokiu daržoviniu garnyru arba vienus, Aurimas valgė su grietine, sakė skanu, aš pabandžiau su kefyru (kurio nuotraukoje nesimato, bet jis ten tam baltam tarpe lėkštėje :D), irgi nieko. Man asmeniškai skanu ir vieni. Ir man jie nesigavo taip beviltiškai sausi ir sprangūs, kaip pirktiniai. Ir taip, food nacis heil'ina jus visus, viduje jie žali.

Ir važinėja su Tesla.