Apie geriausią pasaulyje tortą

Nejaučiu šiandien didelio ūpo rašyti ilgus epus apie buitinius dalykus, todėl pradėsiu paprastai. Tradiciškai konditerijos gamyba yra neatsiejama nuo cukraus naudojimo įvairiais kiekiais - tai faktas. Kitas faktas yra tas, kad cukraus negali tiesiog aklai pakeisti kokiu nors saldikliu ir džiaugtis tokiu pačiu rezultatu. Šitą faktą man pačiai teko patirti empiriškai, t.y. po keleto nepavykusių konditerijos gamybos bandymų teiko ieškoti atsakymo, o ką gi darau ne taip.

Pavyzdžiui, stevija - toks puikus saldiklis. Kol kas neradau niekio ypatingai blogo apie jį. Tik tiek, kad turi karstelėjusį poskonį, bet ne visi jį jaučia, ne visiems trukdo. Sakytum, puikus cukraus pakaitalas. Tikrai taip, bet ne kepiniuose.

Cukrus, pasirodo, turi tam tikrų, pavadinkim, fizinių savybių, kurios kepinius padaro... na, mums įprastais kepiniais. Pavyzdžui, jei cukrų kaitini, jis lydosi ir paskui virsta į tokį epoksidinę dervą primenantį kietą daiktą. Jei cukrų lydai su kokiu tai riebalu, man regis, išeina karamelė. Iš stevijos nepagaminsi nei vieno, nei kito, nes stevijos miltelių (ir kai sakau "stevija", visada turiu omenyje tą gryną seteviją, steviolo glikozidą, o ne kokius ten cukraus-eritritolio-you name it miksus su stevija.

Prašau nekreipti dėmesio į tai, kad mano stevijos "geriausia iki" baigėsi prieš daugiau nei penkis metus. Taip yra todėl, kad tos stevijos daug nereikia, va tiek dėčiau į blynus iš pakelio varškės ir dviejų kiaušinių:

Iš šito nepadarysi nei karamelės, nei griliažo.

Taip, nors stevija yra bene geriausias saldiklis, be jos yra ir kitų. Antai eritritolis, mano nuomone, yra antras geriausias alternatyvus saldiklis. Jis turi kažkokias "fizines" savybes, bet jos toli gražu nėra tokios pačios, kaip cukraus. Eritritolis, nors išoriškai atrodo identiškas cukrui (ir saldus jis realiai tiek pat), bet neturi cukrui būdingo lipnumo, dėl ko faktiškai visi kepiniai su eritritoliu vietoje cukraus man išeidavo be proto sausi. Vadinasi kepiniuose cukrų reikia keisti, pirma, saldikliu, antra, dar kažkuo, kas kompensuotų to lipnumo trūkumą. Bandžiau keisti inulinu, tačiau nelabai jautėsi skirtumas: arba dėl to, kad inulino dėjau per mažai, arba jis tiesiog ne taip veikia.

Be eritritolio yra ir kitų saldiklių, kurie yra visai vartotini, gal kada nors pabandysiu ką nors iškepti su jais, bet šįkart nutariau tiesiog nekepti torto.

Taigi nekeptam tortui reikės:

Pagrindui:

7 datulių be kauliukų;

66,6 g sviesto;

kelių gabalėlių kakavos sviesto (šiaip nėra būtina, bet aš dedu, nes turiu nusipirkusi ir neturiu, kur dėti. Taip pat sviestą galima keisti kakavos sviestu, jei norime vegan torto. Aš dar bandyčiau dėti ir riešutų sviesto);

migdolų miltų;

pilno grūdo avižų miltų;

pilno grūdo avižinių dribsnių;

kakavos;

maltos vanilės (ne vanilinio cukraus! Čia fancy ingredientas, gal nebūtinas iš tiesų, bet prasta kakava skanesnė su vanile);

kukurūzų dribsnių (tokių, kaip Kellogs, tik be cukraus obvi);

druskos;

"Kremui" reikės:

1 didelio ar 2 nedidelių ar kiek tik širdis geidžia minkštų mangų;

400 g šaldytų juodųjų serbentų;

saldiklio (naudojau eritritolį);

2-3 valgomųjų šaukštų maskarponės sūrio (jei norite, kad kremas būtų labiau kremiškas - sūrio daugiau, jei labiau vaisiškas - sūrio mažiau, o jei norite vegan - šito ingrediento nereikia, jo niekuo veganišku nekeisčiau);

želatinos arba agaragaro, jei norite vegan ir mokate tuo agaru naudotis;

Gaminimas:

1. Išlydome karvės sviestą ir kakavos sviestą. Jei karvės sviesto dalį keisite riešutų sviestais, jų lydyti nereikia. Kakavos sviestą dar naudojau ir todėl, kad anas yra kietas kambario temperatūroje, tai jei tortukas pagulės lėkštėje, kad nepasileistų.
2. Datules sutriname su kokiu nors virtuviniu prietaisu. Mano prietaisas kadangi nelabai norėjo jas trinti, tai teko supjaustyti smulkiai, užpilti nedideliu kiekiu karšto vandens, šiek tiek palaikyti ir sutrinti aukštame inde, kad nesitaškytų į šalis. Bet esu tikra, kad šiais technologijų laikais žmonės turi daug efektyvesnių prietaisų.
3. Imame indą ir dedame į jį migdolų ir avižų miltus, avižinius dribsnius, kakavą, vanilę, druską, saldiklį. Viską sumaišome. Masė turi būti labai riebaluota, bet pakankamai kieta, kad būtų galima ją pirštais išsklaidyti torto formoje:
4. Toliau būtent tą ir padarome: masę išsklaidome torto formoje. Tada ant viršaus reikia suberti kukurūzų dribsnius. Jie duoda savotišą tekstūrą tortui, dėl to juos naudoju. Tik beriant reiktų šiek tiek pasmulkinti juos rankomis, ne visai sutrinti, bet ir nesuberti tiesiai iš pakelio, nes subėrus nesmulkintus atsiranda keisti "oro tarpai" ir atsiskiria kremo sluoksnis nuo pagdrindo. Taigi aš kukurūzus kiek patryniau rankomis ir šiek tiek įspaudžiau į pagrindą.
5. Visą šitą reikalą dedame į šaldytuvą. Imame kitą indą, kurį aš rekomenduoju pasverti tuščią ir prisiminti, kiek jis sveria.
6. Nuplauname mangus ir sutriname su savo naudojamu virtuviniu prietaisu. Man reikėjo juos prieš tai supjaustyti. Jokiais būdais nelupame skūrytės, nes skūrytėje yra skaidulinės medžiagos, nuo jų gerai kakojasi ir jos dar "neutralizuoja" neigiamą vaisiuose esančios fruktozės įtaką. Sudedame kiek jau ten norisi maskarponės sūrio, taip pat, jei reikia, šiek tiek saldiklio.
7. Pasveriame indą su mangais ir maskarpone. Iš gauto skaičiaus atimame indo svorį, kurį atsiminėme 5-ame žingsnyje. Dabar žinome kremo svorį ir galime paskaičiuoti, kiek reikia želatinos ar agaragaro. Ant pakelio būna instrukcijos, tik aš primenu, kad kai želatiną ar agaragarą tirpinsite vandenyje, tą vandens svorį pripliusuokite prie likusios masės svorio.
8. Paruoštą želatiną ar agaragarą sumaišome su likusia mase, traukiame torto formą iš šaldytuvo, supilame ant pagrindo kremą ir dedame atgal į šaldytuvą.
9. Dabar galima išsivirti kavos ar dar ko nuveikti, nes reikia leisti masei šiek tiek pastingti, kitaip ji maišysis su kitu sluoksniu.
10. Imame indą, jį pasveriame (arba ne, jei tai tas pats išplautas indas. Savo plastmatinio bliūdo svorį aš jau ir taip žinau, man net sverti nebereikia - 90 g). Sutriname juoduosius serbentus. Jų atšildyti nėra būtina, nebent jūsų virtuvinis prietaisas šaldytų neįveikia. Dedame saldiklio, kad nebūtų beviltiškai rūgštu, paruošiame želatiną ar agaragarą, sumaišome. Gautą masę pilame į torto formą ant kremo (kuris jau turėtų būti šiek tiek apstingęs)
11. Paliekame tortą šaldytuve bent jau kokioms 12-ai valandų.

Šitą tortą dariau per kelis kartus. Pirmas buvo pilotinis bandymas aukštoje formoje, bet forma pasirodė nekokybiška, todėl teko grįžti prie tos nepatogios didelės

Antras bandymas sutapo su mano kovidu, kai nejaučiau kvapo, todėl nežinau, ar tortas buvo skanus.

Trečias kartas sutapo su Velykomis ir pavyko visai neblogai.