Challenge lygioje vietoje

Aurimo draugas pasistatė namą ir pakvietė Aurimą į svečius, na, suprask, įkurtuvėm. O aš kaip žmona ten lyg ir tabaluojuosi iš paskos.

Aš lyg ir žinau, kad įkurtuvių proga yra įprasta žmonėms ką nors padovanoti. Jau bijojau googlinti, kokios ten šiais laikais tradicijos, nes išsigooglinčiau, kad reikia atnešti vokelį, kaip į vestuves, kuriame suma ten koks nors procentas "įkurto" NT vertės. Tai, bitches, NO. Jokių vokelių, bet jei įjungi durnių ant vokelio, vis tiek kažkaip kažką lyg ir derėtų į tuos naujus namus atnešti. Ką nors nuo savęs, kad šeimininkai visada tave prisimintų, kai valys dulkes nuo to šūdo. Visada galima tokiais atvejais nupirkti namų kvapą, budos ar to mojuojančio katino skulptūrėlę, galima nupirkti vyno butelių laikymo lentyną (a, jo , ypač šeimai su vaikais: "kad ir savęs kartais nepamirštumėte"), galima ir tigro ar orchidėjų printą iš Senukų ir gauti už tai tris banalumo tigrus (apie tai rašiau čia ).

Kai rašiau apie blogas dovanas (blet, čia atsiminimų vakaras, atsakaw: blogas apie blogas dovanas), rašiau, kad asmeninė kūryba yra BLOGA dovana. Ir aš vis dar manau, kad asmeninė kūryba yra bloga dovana, bet... Sorry not sorry... :D

Nepaisant to sorry not sorry, savo kūrybą aš visgi galiu vertinti kažkiek kritiškai ir suprantu, kad šitie herojai patiks ne visiems:

Tai aš nutariau pasistengti likti autentiška, bet kartu nupiešti kažką, už ką jau galėčiau gauti ir banalumo tigrą.

Pradėjau nuo apmąstymų, koks galėtų būti mano piešinys. Piešiu išimitinai veidus, todėl norint išlaikyti autentiškumą sau, kaip kūrėjai (OMG kaip čia pretenzingai skamba), turėjau piešti veidą. Bet jei veidas ne šėtono, gali būti bėdų. Nutariau pasisketchinti su procreatu, mažu kas ateis į galvą. Atėjo.

Ne, aš nežiūrėjau filmo apie Elvį. Bet man jį įkyriai reklamuoja, tai gal dėl to čia. Nors jau buvo (vakar) vakaras, bet tą sketchą aš pribaigiau.

Spalvas čia galiu keisti, kaip tik noriu, kas irgi nepridėjo "užbaigtumo" jausmo.

Dabar yra du variantai: daryti printą, ar būti tikrai dailininkei ir visgi nupiešti šitą gaidį tradiciniu būdu. Tai va čia ir buvo mano challenge. Nes digital tuo ir skiriasi nuo tradicinės medijos ir atvirkščiai, kad su vienu padarai dalykus, kuriuos sunku replicate'inti su kitu. Sketchas atrodė daug žadantis.

Teisingumo ir sąžiningumo dėlei reiktų paminėti, kad tokius rimtesnius sketchus, ypač kai reikia persipiešti iš planšetės, aš darausi su markeriu per plėvelę. Tipo mirrorinu procreate sketchą, uždedu plėvelę, pavedžioju markeriu ir tada tas markeris atsispaudžia ant kanvos. Cheat'as čia toks biškį, bet px.

Lengvoji dalis baigta:

Tiesa, lengvoji ji labai sąlyginai. Nors nuotraukoje spalvos skiriasi, nes buvo prietema, kai fotkinau, ir planšė nusprendė, kad jau naktis ir užgeltonino ekraną. Bet aš stengiausi maišyti kuo tiksliau spalvas, kurias išsirinkau ir procreate. Bet toliau sekė tikrasis challenge.

Ir va čia yra viena tų technikų, kuri labai paprastai pasidaro su procreatu, bet su markeriu ant kanvos, kai neturi nei "undo", ne trintuko, just one shot, one opportunity, tai... Rezultatas yra toks, koks yra.

Ar čia yra geriau nei ta mojuojančio katino statulėlė ar tigro printas iš Senukų?

Tai nelabai svarbu, nes įkurtuvininkas gaus tai, ką gaus, patinka jam, ar ne :D

Bet aš vis dar manau, kad asmeninė kūryba yra bloga dovana :D