Alternatyvi (originali) ateivio hibrido istorija...
2021-11-02
Šitą veikėją sugalvojau kaip visiškai šalutinį, jo pagrindinė funkcija buvo iliustruoti tam tikras pagrindinio istorijos veikėjo - Mo - savybes. Ar, tiksliau, jausmus. Tokius, kaip kaltė. Bet kol kūriau šito veikėjo "arką", man jis pradėjo patikti. Ir dabar yra alternatyvios istorijos, kurių viena, gera, feel-good versija atguls į knygą, o šita yra alternatyvi. Ji dramine prasme, matyt, yra geresnė. Bet aš noriu, kad mano istorijos būtų gražios. Kad mano veikėjams sektųsi. Kad viskas baigtųsi gerai ir kad kai kas nors skaito tas istorijas, pabaigoje aplankytų overall geras jausmas. Gal nostalgiškas, gal kiek melancholiškas, bet overall geras. Toks jausmas, kad viskas gerai baigėsi. Nes liūdnų istorijų pakanka gyvenime. O čia turi būti feel-good istorijos.
Dar besiblaškydamas ir spręsdamas klausimą, kaip suremontuoti savo sugedusį erdvėlaivį, Mo gauna pagalbos signalą. Abu su Genesis nudžiunga: greičiausiai dar vienas paklydęs žvalgas. Hibridas. Gardūs pietūs.
Į signalą atsako, žvalgą įsivilioja į savo erdvėlaivį. Tačiau tuo metu Mo jau yra apimtas gilių filosofinių svarstymų apie tai, kas yra protinga būtybė. Ir kas yra geras žmogus. Ar jis pats yra geras žmogus?
Mo yra kamuojamas kaltės dėl savo ankstesnių sprendimų, kurie pagal jo šiandieninį suvokimą nėra teisingi.
Nepaisant to, su hibridu iš pradžių elgiasi bjauriai, net grubiai išplėšia jam atminties modulį su visais nervais lauk. Bet kol žvalgas kraujuoja, Mo aplanko kažin koks nušvitimas. Supranta, kad elgėsi bjauriai ir, negana to, visiškai be priežasties, be jokio pateisinimo. Tiesiog bjauriai. Taigi sutvarko hibridui žaizdą, apie jo valgymą jau nėra nė minčių.
Pabendravęs su hibridu, Mo supranta, kad nėra jis kažkuo prastesnės rūšies, kad nėra jis mažiau vertas gyventi. Nėra antrarūšis, kaip anksčiau galvodavo Mo. Galiausiai viskas išsirutulioja taip, kad hibridas įsilieja į Mo erdvėlaivio įgulą ir jie ten visi patiria visokių nuotykių.
Pats šitas hibridas (hibridas - tai toks padaras, susintetintas iš kelių skirtingų rūšių DNR) yra tokios savotiškai tragiškos prigimties: susintetintas būti žvalgu, skraidyti po kosmosą ir ieškoti kuro. Dėl to yra mažutis, ūgio standartiniam žmoui iki juosmens, kad tilptų į mažą erdvėlaivį, plonomis rankomis ir kojomis, kad galėtų ten tūnoti susirietęs, bet turi didžiulę ir sunkią galvą, nes reikia didelių smegenų. Sunkiai paeina, greitai pavargsta, nes galva sunki, o kūnas mažytis, bet tas, kas jį sintetino, apie tai galvojo mažiausiai: juk ne vaikštinėti šitas padaras sukurtas.
Nieko kito gyvenime šitie hibridai nemato, didžioji dalis jų tiesiog paklysta kosmose ir niekada nebesugrįžta. Sintetina juos kaip šuniukus daugyklose ir nesuka dėl jų per daug galvos.
Šitas hibridas net neturi vardo. Jį sugalvoja pats sau, paskatintas Mo.
Mo leidžia hibridui Gari likti kartu su juo ir Genesis (ir SAS, čia tas romance trikampis), jie ten kartu veikia dalykus (nu yra tam tikra fabula istorijos, dabar nesvarbu tai), kol galiausiai Mo grįžta į bazę, kad galėtų pasiimti savo premiją. Kartu parsiveža ir Gari, nes jis jau kaip ir tapęs komandos nariu ir t.t.
Bazėje Mo sutinka džiugiai, bet kol Mo ten sveikinasi ir kalbasi su kažkuo, pro šalį vaikštinėjantys tvarkdariai/prižiūrėtojai, pamatę hibridą, nieko nesakę ir neklausę sulaiko jį, nes tokia procedūra. Šaltai. Pamato ant žvalgo sužeidimus, kuriuos prieš tai padarė pats Mo, dėl to nurašo Gari kaip nebetinkamą žvalgybai ir kokiu nors elektrošoku tiesiog Mo akivaizdoje jį užmuša. Šaltai. O Mo nespėja nieko padaryti. Akimirka ir komandos nario nebėra.
Mo tik akimis nulydi prižiūrėtojus, kurie abejingai nusineša suglebusį Gari kūnelį.
Sidenote: techniškai šitas padarėlis nėra "ateivis", ateiviu jis tampa tik tada, kai jie visi nusileidžia Žemės planetoje, bet ten jie visi yra ateiviai, nepaisant to, kad Mo ir Genesis yra žmonės.
