Kaip aš norėjau būti fancy ir gėriau cascarą

Aš pati gal nepamenu taip vaizdžiai, bet I am well aware, kad ne taip seniai buvo laikia, kai nebuvo dalykų.

Kai kurie tuos laikus mena su nostalgija, kažkokiu būdu tikėdami, kad materialinių gėrių trūkumas buvo kompensuojamas kažin kokiais tai dvasiniais turtais (I would argue, but I digress).

Aš gi nesiliauju džiaugtis nė vienos supistos akimirkos gyvendama laikais, kai aš galiu gauti dalykus. Galiu gauti, nes galiu įpirkti, galiu gauti, nes jie ranka pasiekiami.

Tai prie ko čia ta (ne)kava?

Aš pamenu (nenoriu prisiminti, bet pamenu, deja) laikus, kai žalias jacobsas buvo bene vienintelė normalesnė kava, kurią galėjai įsigyti. Dabar gi kavos gali įsigyti kokios tik nori ir iš kur tik nori. Gali gauti į namus (taip, kurjeriu) užvakar skundintą rūšinę kavą iš blet kokios supistos Ruandos, kur net žemėlapyje nerasi parodyti.

Aš buvau kavos degustacijoje (taip, fakin degustacijoje, čia tau ne žalias jacobsas, metus prasivoliojęs spintelėje), kur davė paragauti kažkokio birzgalo, kur geri, nesupranti, kava ten, ar ne kava. Cascara vadinasi tas daiktas, "džiovintos kavos uogos", kap rašo produkto aprašymas. Beje, jei įdomu, šitą kavukę pirkau iš Crooked nose & coffee stories https://crooked-nose.com/collections/amerikos-kavos/products/colombia-argote-efrain-lasso-argote-cascara

Iš tiesų skonis labiau kaip arbatos (ko aš nelabai mėgstu ir nelabai geriu), bet ėiau ir nusipirkau aš tą cascarą.

Yra toks pasakymas, kad klientas visada teisus, kurį kai kurie supranta kaip mandatą šlykščiai elgtis su aptarnaujančiu personalu. Bet iš tiesų tai reiškia, kad vartotojas "balsuoja su savo pinigine", tai yra jei jam patinka produktas X, jis perka produktą X ir produktas X lieka rinkoje. Tai čia taip ir aš su ta cascara. Reikia man jos? Ne. Baisiai aš ten ja pasimėgavau? Ne. Ta prasme, tai yra OK gėrimas, bet tik tiek.

Bet aš ją vis tiek nusipirkau, nes aš noriu, kad rinkoje būtų visokių keistų produktų. Kad juos atveštų. Kad verslininkai nebijotų rizikuoti galvodami "o gal nepirks".

Nes aš nenoriu tų laikų, kai vieninitelis pasirinkimas yra žalias jacobsas. Ar pieniškos sasyskos. Ar bulkutė už tris kapeikas. Taip, kokia skani buvo bulka. Kodėl?

NES NIEKO DAUGIAU NEBUVO.

Visada sakiau, kad laimė yra ne piniguose, o tame, ką tu už juos gali nusipirkti. O nusipirkti gali labai daug. Ir atradimo džiaugsmas yra tubūt vienas iš labiausiai neįkainojamų dalykų, kuriuos gali gauti... už pinigus.

Tik dažnai ieškome kažkokių superduper dvasinių vertybių ir nebematome paprastų dalykų po nosimi. O man kiekvieną kartą užsisakius neragautos kavos yra toks tyras ir nesuvaldomas džiugesys. Nes bus kažkas naujo.