Vienos moters istorija

Nežinau net, ką ir pasakyti ir nuo ko pradėti.

Šita moteris neturi vardo ir iki vakar vakaro aš išvis ją vadinau "boba", kol galiausiai subariau save: o už ką aš jos taip nemėgstu?

Bet nemėgti buvo už ką, vis dėlto. Šita moteris buvo mano pirmoji pažintis su akriliniais dažais.

Pažintis buvo prasta ir rezultatai nekokie.

Pirmą kartą gyvenime legit pagalvojau, kad visiškai nemoku piešti ir visus tuos doodle'inimus ne veltui mečiau į šiukšlių dėžę. Can't blame me.

Ta sugadinta kanva su keistu veidu ramstė sieną kurį laiką, kol aš galiausiai prisiminiau, kad be akrilo yra dar aliejus, pagooglinau "can you paint oil over acrylic", googlas sakė, kad jo, no problem, tik ne atvirkščiai (o tas acrylic over oil, kaip dabar matau, dar yra klausimas ateičiai atsakyti, nes tikrai ateis diena, kai tą black 2.0 aš atpisiu ant kokio aliejino abomination. Nes abomination jau turiu, trūksta tik black 2.0 ir politinės valios. NB: aš suprantu, aišku, visokius niuansus, t.y. kad oil turi būti išdžiuvęs, kad oil, be kita ko, palieka šiek tiek tekstūros, kuri peak'ins pro viską, ką ten ant viršaus tepsiu). Taigi užsisakiau krūvą dažų, sulaukiau užsakymo, ir sėdau to redeem myslef. Redeemas buvo geresnis, pasakiau sau, kad bus gerai, na, juk ta boba perpiešta ant akrilo ir panašiai...

O, ilgai ji stovėjo paremta į sieną ir paslėpta... Nors ir kažkiek pataisyta, bet į padorų artworką ji nė iš tolo nebuvo panaši.

Nežinau, iš kur čia vakar radosi politinės valios, gal iš to, kad tų artworkų, kai nuo Procreate vėl perėjau prie tradicinio mediumo, pradėjo smarkiai daugėti (antai šiandien rašysiu knygą, bet nepiešiu nieko aliejum, nes nebėra vietos, kur galėčiau džiovinti: visi laisvi kampai yra užimti, o aliejus yra bitch, kuris džiūna mėnesiais...).

Anyway, vakar nutariau, kad šitą moterį reikia sutvarkyti. Kad ji verta daugiau. Ir niekas nepataiso situacijos geriau, nei juoda. Mano puikusis black 2.0 jau senka, bet keletą čiurkšlių vis dėlto nepagailėjau.

Jau nuvarius foną juodai ji atrodė geriau. Bet reikėjo "kaška dariti".

Vakaro rezultatas buvo štai toks:

Ir čia yra įdomus dalykas, nes vakar vakare nesimatė ir nuotraukos per daug netyrinėjau, bet dabar, kai įkėliau į kompą, aiškiai matosi per daug baltos spalvos jos veide. Norėjau pašalinti tą šlykštų geltoną atspalvį, tarsi ji būtų panaudojusi per daug bronzerio, bet persistengiau. Prisidėjo dar ir gelsva šviesa, kurią aš visur namuose stengiuosi implementuoti, mano giliu įsitikinimu, gelsva šviesa veikia žmogų teigiamai ir, be to, netrikdo miego taip smarkiai, kaip šalta balta ar melsva. Kai piešiau Bučinį ar Kramerį, tai koks ten tiksliai atspalvis, nebuvo tiek svarbu, bet čia išėjo, kas išėjo.

Atsikėlus ryte ir pamačius šitą moterį dienos šviesoje, kažkaip susierzinau. Norėjosi nedelsiant maišytis dažus ir taisyti, bet neturėjau kada, nes dariau tortą (čia įdėsiu linką į blogą apie tortą, kai parašysiu blogą apie tortą). Bet šiandien vis tiek dar spėjau pačiupti kažkiek dienos šviesos ir patvarkiau spalvas. Galutinis rezultatas toks. Galimai dar taisysiu plaukus, bet tam reikalui aliejus turi išdžiūti, nes dabar tik maišosi į kažkokią pilkai rudą masę.

Nežinau, ar čia jau jos final form, bet dabar ji gali stovėti atremta į sieną (ar langą šiuo atveju) išdidžiai, o ne gėdingai paslėpta po neaišku kuo. Vardo tik, gaila, kol kas neturi. Bus "Red lady" for now.