Apie tortą.

Šitas įrašas bus vienas iš tų, kaip iš šūdo gali parašyti milijoną spaudos ženklų ir nepasakyti nieko. Šiandien kaip tik skaičiau facebooke įrašą, kur boba (nepabijokime to žodžio) triedžia, kad antivakseriai yra vos ne kažkokie nevjebeni rebels'ai. Nu bet čia px, aš tai sakau, kad bbd ant galimybių paso, vis tiek niekur nėjau ir neinu, bet nuo vienos vietos ypatingai norėčiau laikytis atokiau: tai tos, kur liaudyje „reanimacija“ vadinasi. Bet jūs laisvi rinktis, jei labai patinka vamzdeliai nosyje, gerklėj ir subinėj, tai be my guest, kiekvienas turi savo fetišą…

Grįžtant prie tortų. Aš šiaip labai nemėgstu gaminti. Niekada nemėgau. Bet neišvengiamai artėja kažkaip čia mano gimtadienis ir kadangi metų jau daug, pamaniau, kad bus prikolas nusipirkti tiek žvakučių, kiek man sukakoja metų, ir suvaryti jas visas į kokį nors tortą. Kadangi metų jau nemažai, tai žvakučių daug. Tada jas visas uždegti ir žiūrėt, kaip jos visos susilieja (hopefully) į vieną didelį laužą.

Žvakutes aš nusipirkau, bet torto klausimas taip ir liko atviras. Čia žvilgsnis iškart į Daktarą desertą, bet kai pradėjau ten atidžiau tyrinėti sudėtis, tai vienur pienas, kitur kokie tai riebalai, tada kokie ryžių miltai ir pan. Žodžiu, jei ne cukrus, tai koks nors kitas š.

Aš jau seniai įsitikinau, kad devym procentų atvejų pasiūla mano poreikių netenkina. Netenkino ir šiuo atveju, tai šų nuostabų rytą pusantros valandos nervinausi ir spjaudžiausi (ne literaliai, o figuratyviai) virtuvėje gamindama savo tortą, tokį, kuris deliverintų tiek nutricionalistines (taip, aš esu maisto nacis, cukraus gestapas), tiek politines idėjas.

Iš vakaro užsimerkiau avižų grūdų, nežinau kiek, gal porą gerų saujų. Ryte į tuos išmirkusius grūdus sudėjau 2,5 arbatinio šaukštelio maltų linų sėmenų ir pusę šaukštelio gysločių sėklų luobelių. Tikėjausi, kad šitie kažkaip sutvirtins man masę. Ar sutvirtino, nežinau. Masė vis dar buvo skysta. Įdėjau kažkiek avižų dribsnių (whole grain, žinoma). Vis tiek buvo skysta. Įbėriau dar kažkiek migdolų miltų, čia buvo klaida, jie nieko visiškai nepadarė. Tada subėriau kakavos, irgi nežinau kiek, kiek buvo likę maišelyje. Kakava taip plius minus surišo masę, nors vis tiek galėtų būti dar kietesnė. Kitam kartui, jau tam tikrajam tortui, nedėsiu migdolų miltų, o dėsiu daugiau kakavos. Ir gal linų sėmenų daugiau. Tipo principas, kad mažiau pruduktų, bet didesniais kiekiais. Viską saldinau sevija (tik stevija, jokių ten medų, agavų, klevų ar kitų bybių sirupų. Net fakin datulių nedėjau, nors tos tai būtų ir užsaldinę, ir masę surišę), dar įdėjau šiek tiek druskos.

“Viršuj“ nutariau daryti uoginę želė. Iš vakaro prašlaviau karantinines atsargas iš kameros: pasiruošiau šaldytų aviečių, braškių ir mangų (šitų nereikia, bet sudėjau, nes buvo atidarytas maišelis ir likę šiek tiek jų). Iš viso ten gal buvo pusantro kilogramo (pagal skaičiukus ant pakelių ir pakelių likučius). Nuo atšilusių uogų nupyliau skystį (ten buvo miksas uogų sulčių ir ledo/vandens). Naudojau želatiną, šiaip galima ir tą agaragarą, tai išvis būtų raw vegan šitas šūdas, bet aš naudojau želatiną. Išbrinkiau tuos miltelius su šiek tiek vandens, tada ant "mažos ugnies" tirpinau tose nupiltose sultyse ir supyliau atgal į uogas. Ten žaidžiau aš su ta želatina per du kartus, bet esmė tokia, kad dviejų pakelių turėtų užtekti normaliai užstingdyti. Uogas irgi pasaldinau stevija, druskos nedėjau.

Kadangi nežinojau, ar sustings želatina (aš tingėjau ieškoti, kokių proporcijų reikia, tikrai neturiu tam nei laiko, anei noro) ir bijojau, kad tas raudonas marmalas apšiks man visą šaldytuvą, tai padariau į kur jau tilpo man tas „tortas“. Apačioje „paklojau“ tą avižų-kakavos pagrindą, o ant viršaus supyliau uogų želę. Čia vis tiek testinis variantas. Bet viskas užstingo, vyrui tortas neskanus, bet man skanus, tai kaip ir užskaitom. Gimtadienis tai man, beeshez.

Taip, lėkštė yra majestic

Kitą kartą, kai jau darysiu tą tikrąjį gimtadienio tortą (torto formoje) tai uogas reikės sutrinti trintuvu (dabar tingėjau, be to, buvo rytas ir nenorėjau žadinti miegančių), želatinos naudoti du pakelius trim pakeliam uogų, manau, turėtų sueiti. Nedėti migdolų miltų. Dėti daugiau kakavos.

Ir čia bus politiškai ir nutrionalistiškai teisingas tortas. Jame nebus pieno (ta prasme, jei cukrus yra blogis numeris vienas, tai pienas yra numeris du. Nepaisant to, kad aš labai mėgstu įvairius dvokiančius sūrius, pienas ir visi jo derivatyvai yra blogis), nebus cukraus, nebus visokių abejotinų angliavandenių, tokių kaip ryžių miltai, kukurūzų krakmolas ir pan.

Taaaaaip, bus avižos, bet tai bus fakin GRŪDAI, be to, avižos šiaip yra sveika ir naudinga. Bus linų sėmenys, kas turi daug fiber ir daug omega 3. Jei nenorite per anksti pasenti, reikia valgyti daug omega 3. Ten bus želatina, kas, sutinku, yra meh. Gal pakeisiu tuo agaru. Bet tas irgi meh. Abu meh. Bus uogos, šaldytos, nevirtos, kas yra gerai, sveika. Bus kakavos, ji kaloringa, bet šiaip pati iš savęs nėra blogas produktas.

Tai va. Bus tortas. Į kurį suvarysiu visas tas žvakes ir padegsiu. O paskui valgysiu. Reik tikėtis, ne vienu prisėdimu.