ŽAISLIUKAS
2021-08-30
Vargšas šitas herojus buvo nuo pirmos sekundės, kai atsirado mano galvoje. Taip, prieš kokius dešimt metų. Kaip tas eglutės žaisliukas, nykštukas nuskilusia nosimi, kurį kabini, bet ten arčiau sienos, kur nors apačioje, kad kaip ir užpildytų kontekstą, bet nesimaišytų akyse per daug.
Taip ir jis.
Pradėjo savo gyvenimą kaip šalutinis ir nereikšmingas. Dėl to ir vardas jo toks lievas. Ne, iš pradžių jis net neturėjo vardo. Bet kažkuriuo metu man pradėjo nepatikti kitas mano herojus ir… pradėjau ieškoti pakaitalo.
Nu ir išsitraukiau šitą, nes malėsi jis ten istorijoje nuo antros pastraipos (taip, literaliai, aš doublecheckinau). Sušukavau aš jį gražiai, papudravau ir štai. Apsitrynęs žaisliukas, bet dabar blizga gražiai, galima ir matomesnėje eglutės pusėje pakabinti. Reikia gi knygoje kokios tai romantiškos sub-istorijos. Galų gale, visos mano istorijos galiausiai į „santąbarbarą“ susiveda. Nu ir prašau. Netapo šitas veikėjas labai likeable, bet Vikutei tiko.
Filmuose gi pilna tokių veikėjų, tik paprastai jie būna moterys. Bet man taip jau išėjo.
Antoj knygoj nežinojau, ką su juo daryti. Užmušti kažkaip gaila buvo. Tai ir malėsi jis ten be vietos. Bandžiau jį ten padaryti kažokį, bet jis kaip buvo žaisliukas, taip ir liko.
Boi Toy. Tik toks net nelabai simpatiškas. Nu fak.
Ir dabar galvoju, žaist man toliau su juo trečioj daly, ar užmušt visgi. Kad nebesikankintų.
Ak taip, juk savo veikėjams duodu kokią dainą. Nu tai tarkim.