Kai pradedu piešti, niekada nežinau, kas galiausiai išeis.
Anądien visai netyčia nupiečiau Leo, vieną iš savo istorijos herojų. Net nepagrindinį. Pasirodantį tik pačioje pabaigoje.
Dabar ir vėl visai nesistengiau ir nenorėjau, bet nupiešiau savo istorijos herojų. Irgi visai nepagrindį. Jis vardu Maksas. Istorijoje atsirado su savo broliu turėdamas labai niekingą tikslą - trukdyti. Išvaizdos aprašymo jis jokio net ir neturi.
Bet kuo toliau, tuo liūdnesnis šitas veikėjas darėsi. Tiek liūdnesnis, kad man jo net šiek tiek pagailo.
Tai trečioje dalyje bandysiu kažkaip jam gal atiduoti skolą:
Išsišiepiau kaip Barbė, kai mane pristatė.
Stovėjo jie visai greta vienas kito ir mačiau, kad lyg ir laikosi už rankų, bet nedrąsiai slepia jas už nugaros.
Prikandau lūpą. Buvo taip gražu į juos žiūrėti. Jauni įsimylėję žmonės, po velnių, tiesą sakė Brachteris, kur jie paskui dingsta? Tampa normaliais.
P.S. Soundtrackas: PINK TURNS BLUE -Something Deep Inside (Youtube)
Ši svetainė nerenka jokių jūsų asmens duomenų, nemaitina ančių ir jūsų naršyklės sausainiais. Nemaitinkit ir jūs.